- parankė
- parañkė dkt. Ji̇̀s i̇̀ma ją̃ už parañkės ir vẽdasi šókti.
.
.
parankė — 1 parañkė sf. (2), pãrankė (1) 1. K rankos apatinė pusė; vieta po apatine rankos puse: Ką čia neši, parankė[je] pasikišęs? Grž. Tarnai ir dvariškiai paėmė jį nusilpusį už parankių ir nusivedė į poilsio šėtrą A.Vien. Ažu parañkės paėmė ir… … Dictionary of the Lithuanian Language
parankė — 2 ×parañkė sf. (2) žr. 2 paranka. ◊ ant parañkės (ant parañkių) išim̃ti Rs davus užstatą, garantiją, laikinai, iki teismo, išleisti kaltinamąjį į laisvę: Buvo pasodinę į kalėjimą, ale an parañkės ìšėmė Jrb. Ìšėmėm jį ant parañkių iš… … Dictionary of the Lithuanian Language
parankis — 1 parañkis sm. (2) NdŽ žr. 1 parankė 1: Paima jos parankį ir nuveda į seniai laukiantį automobilį rš. Pareina jie namon abu susiglaudę, parankiais susinėrę rš … Dictionary of the Lithuanian Language
porankis — 2 porankis sm. (1) parankė: Ką iš porankio ištraukti NdŽ … Dictionary of the Lithuanian Language